grūslys

1 grūslỹs sm. (4) 1. valgis, padarytas iš grūstų kanapių arba sėmenų: Kepsiu duoną ir grūsiu grūslį Slk. Aš savo tris vaikus grūsliu užauginau Ml. Seniau, būdavo, pasidarai grū̃slio, tai, rodos, ir skanu būdavo Trgn. 2. grucė: Ponas liepė jai šešias piestas nugrūst grūslių, arba grucės TDrIV301(Rš). 3. bulvių košė: Ar šiandien grūslio išvirei? Stlm. 4. įnagis bulvėms grūsti: Paėmė grūslį ir pradėjo grūsti bulves žalias Rod. Su tokiuo sunkiu grūsliù ne bobai grūst Žsl.

◊ grū̃slį grū́sti lakstyti aukštyn žemyn (apie uodus): Uodai grūslį grūda Dglš.